audrų banguojančiam gyvenime
auksinių ikrų stintą
savai žvejoklio eikliai valčiai
nukirski prakaitu brandintą
storžievį drūtą darbo ąžuolą
pusiausvyros kraštam abiem
tvirtus irklus iš valios plieno
ir žinių akmens išdrožinėki
pratrūkus nuospaudom delnuos
pratrūkus nuospaudom delnuos
sapnais ant laisvės stiebo riški
šviesiom svajonių gijom austą burę
nukaltą abejonių švino inkarą
naudos grandinėmis nuleiski
į nežinojimo dumblėtą dugną
tada išskleiski nebūtin bangų
tada išskleiski nebūtin bangų
minčių jausmų iliuzijų ir norų
tvirtai supangaliotą tinklą
kai tavo žemės laiko horizonte
išgarintas esmės žvaigždžių
pradings gyvenimo sūrus vanduo
ramioj jėgos būty nušvis mintis
ramioj jėgos būty nušvis mintis
tegul auksiniai stintos ikrai virsta
užgimstančiom kitų žmonių viltim
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą