Ir vėl žvaigždžių pūga danguj,
Nelogiškoj tolybėj, tuštumoj.
Niekeliui Žemės ten tamsu,
Beprotiška, baugu ir nejauku.
Iš baimės apšerkšnija akys,
Širdis karšta ledėja nusiplakus,
Žvaigždapusnis dusina protą,
Tik siela ruošia laisvės puotą.
Tamsos nėra – yra tik neregiai,
O bijo jos tiktai materijos vergai.
Ir Niekas gali virst Kažkuom,
Nes viskas gimsta tuštumoj.
Kaži kame toli aukštai už lango
Žvaigždynai šoka meilės tango.
Kai siela kūne jaukiai įsikniaubia,
Viena žvaigždelė apsiniaukia.
Taip karuselė sukasi Visatoj.
Tik atsimerkę visa šitai mato.
Tiek mūsų viduje tiek ir toli
Kuo nori TU - tuo būt gali!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą