gyvenimas žvengia nutukęs
kai zvimbia alkanas uodas
bet sklaidosi ryto rūkas
kai saulė prašvitus juokias
pražyla gelsvas pūkas
nurausta klevo lapas
žemė kažko tai sukas
tik šito nejaučia niekas
alkanas nori duonos
ištroškęs šulinio ieško
gimęs esi tik nuogas
be rūbo taip pat ir miršti
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą