mane guldo lovon
į sapną neša
kaip vaiką mama neša
ant rankų kol mažas
kol lengvas kaip sapnas
saldus toks
belaikis beribis
kaip tolimai mielos
gyvenimo matricos ribos
kur ryto save susitinka
ašai vakarykštis
prie ryto rasoto pusryčių stalo
lapnoti nuo vakar likusių
naujojo noro gimtadienio vaišių
taip skalsiai ir gausiai užgėrus
pirmojo žiovulio oru
toks paprastas nuovargis
taip žemiškai migdo
dėl dar paprastesnio
manęs atsibundančio kito
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą