kasdien kas minutę prasilenkiam
akių nepakėlę neklausę vardų
skubam niekur be skausmo išsižadam
sustojimuos artumo kitų
begalybę tuščių sakom ačiū
lūpas verčiam šypsotis per niek
savo sielą parduodame auksui
ir nespėjam tiesiog atsikvėpt
nuo ryt ryto bėgę sustokit
niekur neikit iš savo namų
kol triukšme svetimam nesurasit
nevaidintų tikrųjų jausmų
va tada palengva atsimerkit
ženkit lėtą žingsnelį pirmyn
eikit ten kur jus siela šaukia
ir gyvenkit kad likti savim
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą