tuščia minčių dedykla
užsimerkiu išjungiu šviesą
laukiu kol viskas dingsta
laukiu savęs seno
iš praamžių slėnio
noriu tiesiog paklausti
kaip derint gyvenimo stygą
noriu prašyti galios
gelbėti tiesą ir meilę
valią stiprinti brolių
kovojant už laisvę savo
pakelia praamžis galvą
visą žilą žvaigždynų gijom
atmerkia akis visatos
nusišypso ramiai ir tyliai
tolstant sparnų jo mostams
žodžiai maldos gimė
galios ir valios šaltiniai
tiems tenka kas myli
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą