debesų kruizo keleivis
vakar buvau užsimerkę
mačiau save mažą
vaikystėj ir dabar ant žemės
vėjo buvau pakeleivis
išskleidęs sparnus pirštuotus
skubėjau apskristi dangų
aplankyti brolius plunksnuotus
saulė mane bučiavo
į abu žilabarzdžius skruostus
šypsojaus lyg mažas vaikas
net laikas bėgęs liovės
debesų kruizas baigės
blakstienom pasaulį atmerkus
liko tik lengvumo jausmas
ir skrydžiui išskleistos rankos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą