dažnai man rytas nelaukiamas
ten nauja nežinia dienos
o vakaras toks arbata kvepiantis
raminantis šiltas ir mėtom jaukus
noriu nenoriu bet būtina
save atiduoti kažkur į sapnus
nežinau kodėl visa taip sujaukta
kam suku savo laiko ratus
kam gimiau tik visatos akimirkai
kodėl amžinybė man nežinia
dėl ko mes kas rytą atgimstame
sapne ištirpdę dienos save
sukas mintys žodžiai ir laikrodžiai
žvaigždės sukas tamsos sukiniuos
noriu aš išsiaiškinti
ko sukėjas toks neramus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą