pečius broliškai apglėbia
vasaros vakaro sutemos
švelniai paglosto garbanas
rudenėjančio vėjo sujauktas
mintys dienos ilsisi
murkdosi jūroj su saule
nuo dangaus nusiritusios
ramina ir migdo bangą
smiltys užberia pėdas
paslepia laiko ėjimą
ištiesęs delną smėlėtą
saulės stabdau grimzdimą
vasaros vakaro sutemų
akimirksnį myliu vėjuotą
sau save sugrąžinęs
pakšteliu saulei į skruostą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą