minčių susistabdęs konvejerį
nustojau žiūrėti į laikrodį
apsisiaučiau vakaro anklode
niekieno tylos audėjo
sekdamas savo įkvėpį
ištirpau širdies pulsaruose
akimirksniui pasaulis dingo
ir gimė naujame iškvėpyje
sušilau nuo žvaigždžių spindesio
nuo vėjo pavasarinio šnabždesio
mintims vėl įjungiau laikmatį
ir išėjau ieškoti vasaros
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą