Palangos kultūrininkai – darbščiausi ir neturtingiausi Lietuvoje (0)
Ligita Sinušienė
Kuriozas: pernai sulaukusi ne vieno garbingo apdovanojimo už pasiekimus kultūros srityje Palanga labiausiai gaili pinigų savo kultūrininkams. Tai paaiškėjo iš praėjusiame miesto Tarybos posėdyje Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojo Nerijaus Stasiulio kurorto politikams pristatytos Kultūros ministerijos vykdyto tyrimo ataskaitos.
Ne vienas apdovanojimas
Per metus „kultūrinanti“ beveik tris milijonus atvykstančių svečių ir 15 tūkstančių vietos gyventojų Palanga kultūros darbuotojų algoms skiria mažiausiai pinigų, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis. Nors mūsiškiai, tikrai ne pagyrūniška teigti, dirba geriausiai. Juk vien ko vertas Kultūros centro direktoriaus pavaduotojo N. Stasiulio už nuopelnus kultūrai gautas „Auksinis feniksas“. Be šio įvertinimo, Turizmo departamentas kurortui įteikė „Auksinę vėtrungę“ už gintaro kelio populiarinimą.
Tačiau Kultūros ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad nepaisant energingos ir sėkmingos miesto kultūrininkų veiklos, pagal kai kuriuos finansinius rodiklius Palanga yra žemiausiai iš visų Lietuvos savivaldybių.
Valstybinė problema
„Ministerijos analizė parodė, kad mes (kultūros srities darbuotojai, – aut. pastaba) sugebame pasiekti maksimalių rezultatų, nors dirbame su mažiausiais atlyginimais, palyginti su kitomis biudžetinėmis sritimis, pavyzdžiui, švietimu. Per 15-20 pastarųjų metų švietimiečių atlyginimų kreivė išaugo 90 proc., o kultūrininkų – tik 3 proc. Tad tai – ne vietos, o respublikinė bėda. Be to, kultūros darbuotojų amžiaus vidurkis yra seniausias, apie 50 metų“, - sako N. Stasiulis.
Tad ir miesto Tarybos nariams posėdžio metu kultūrininkas akcentavo, kad ir į Palangos kultūros centrą sunku pritraukti jaunų specialistų „su tokiais atlyginimais“.
„Pasaulyje vyrauja bendra tendencija, kad krizės ir karo metais valstybės didina kultūros finansavimą. Tokios politikos laikėsi ir Vinstonas Čerčilis, ir Latvijos Vyriausybė ekonominio nuosmukio metu. Jei Lietuvoje kultūrai skiriama 0,6 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP), bet per krizę latviai, skyrę tokią pat dalį kaip mes, šią sumą beveik padvigubino – iki 1,2 proc., estai pakėlė iki 1,3 proc. Kai visur kitur reikėjo taupyti, latviai ir estai kultūrai skyrė daugiau lėšų. Kodėl taip daroma? Nes žmogaus gyvenimo komfortą sudaro dvi dalys – dvasinė ir materiali. Jei pastaroji prastėja, bet nori išvengti neurozių, depresijos, turi stiprinti dvasinius aspektus, kuo rūpinasi bažnyčia ir kultūra, „amortizuojančios“ materialinio gyvenimo problemas“, - kalbėjo politikas ir kultūrininkas.
Palangiškiai skurdžiausi
N. Stasiulis atkreipė dėmesį, kad „šitame kontekste“ Palanga, kurdama atviriausią kultūros produktą (viešai prieinamus ir nemokamus renginius, – aut. pastaba), lyderiaudama Lietuvoje ir pagal profesionalių meno renginių skaičių tūkstančiui žmonių, turi didžiausią kultūros darbuotojų darbo krūvį, kurie gauna mažiausias algas šalyje. „Palangos kultūros centras turi mažiausią darbo užmokesčių ir didžiausią, skirtą veiklai. Birštonas – antroje vietoje pagal veiklai skiriamą dalį, bet jų atlyginimai yra didžiausi“.
Remiantis minimu ministerijos tyrimu, Palangos kultūros centras darbo užmokesčiui skiria 30,9 proc. iš jai skirtų lėšų, kai, pavyzdžiui, Pagėgių – 91,2 proc., Kauno rajono – net 85 proc., Šiaulių – 84 proc., Zarasų – 76 proc.
N. Stasiulio teigimu, mūsų miesto kultūrininkai gauna atlyginimus „arti minimumo“, tai yra apie 1,2 tūkst. Lt į rankas. „Nors pusė mūsų kolektyvų, pučiamųjų orkestras, Grubusis teatras, „Mėguva“ ir buvęs vokalinis ansamblis „Fontanas“, yra gavę vertingus Kultūros ministerijos apdovanojimus – „Aukso paukštę“, - sakė Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas.
Ne vien sienos svarbios
Tačiau laikraščio pašnekovas pabrėžė nesiskundžiąs miesto valdžios dėmesiu kultūrai, tikino netgi galįs jau dabar pasekti birštoniečių pavyzdžiu ir įteikti apdovanojimą merui Šarūnui Vaitkui už išskirtinį dėmesį kultūrai, bet pastebėjo: „Nors apskritai ši kadencija kaip nė viena kita skyrė itin daug dėmesio kultūrai, atrestauravo Kurhauzą, pradėjo Vasaros estrados rekonstrukciją, realiai rengiasi atnaujinti „Anapilį“, bet reikia nepamiršti – ne vien tik sienos ir nauji objektai yra svarbūs. Reikia nepamiršti, kad tarp tų sienų turi dirbti žmonės“.
Kultūrininkų padėtį Lietuvoje ir Palangoje N. Stasiulis pristatė ir kolegoms Tarybos nariams, bet vis tiek papildomas, Kurhauzo vadybininko, etatas nebuvo patvirtintas lengva ranka. Už balsavo 11 Tarybos narių, 5 susilaikė, o 1 balsavo prieš projektą. N. Stasiulis atkreipė dėmesį, kad tokios didelės visus metus veikiančios kamerinės koncertų salės „Palanga niekada gyvenime neturėjo“.
Birštoniečiai algas išsikovojo
Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis „Vakarinei Palangai“ patvirtino, kad jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai gauna maksimalius atlyginimus. „Mums, biudžetinių įstaigų darbuotojams, yra nustatytos „šakutės“ nuo iki, kiek galime mokėti algos. Tad turi eiti į Savivaldybę, įtikinėti valdžią, kad daugybę metų kultūrai atidavusiems žmonėms verta mokėti algą, skaičiuojant ne vidutinį, bet maksimalų koeficientą. Mes tą įveikėme. Nebuvo lengva, bet per kokius 8-10 metų to pasiekėme“, - sakė birštonietis.
Z. Vileikis laikraščiui paaiškino, kad kultūros specialistams su aukštuoju išsilavinimu Birštone skaičiuojama alga su maksimaliu, 18,8, koeficientu, dirbantiems puse etato – irgi jų maksimalus koeficientas – 9,4, baigusiajam išlyginamąsias studijas – 15,4.
Palyginkime: Palangos kultūros centro meno vadovo algos koeficientas – 12, tai yra priskaičiuojamų 1,45 tūkst. Lt.
Birštonietis pasidžiaugė, kad ir jo kaip direktoriaus, gavusio pagal maksimalų koeficientą skaičiuojamą algą (direktorių aukščiausias koeficientas – 23,5), atlyginimo koeficientas buvo pakeltas iki 27. „Direktoriams atlyginimus nustato steigėjas – Savivaldybės taryba, – tad arba reikia būti jai lojaliam, arba turėti ilgametės patirties ir didelių pasiekimų, kaip, pavyzdžiui, jūsų N. Stasiulis, gavęs pernai „Auksinį feniksą“, - kalbėjo laikraščio pašnekovas iš Birštono, paaiškinęs, kad Birštono miesto taryba jam algą pakėlė, pasinaudodama naujausiu Vyriausybės nutarimu, leidžiančiu peržengti nustatytą koeficiento ribą.
Palangai – gėda
Tai kokį atlyginimą gautų N. Stasiulis, jei būtų ne Palangos, o Birštono kultūros centro direktoriaus pavaduotojas? Nuo tiesaus atsakymo Z. Vileikis vis dėlto išsisuko, kalbėdamas apie tai, kad alga priklausytų ir nuo įstaigos atlyginimų fondo dydžio, kuris Birštono kultūros centre siekia 525 Lt. O etatų centre skaičiuojama 24.
„Aš įtikinau savo (miesto, – aut. pastaba) valdžią, kad reikia mokėti daugiausiai, kiek leidžiama“, - sakė laikraščio pašnekovas. O kaip birštonietis vertina situaciją didžiausiame Lietuvos kurorte, kurio Kultūros centras turi mažiausią Lietuvoje atlyginimų fondą? „Ką ten šnekėti. Gėda ir liūdna. Pernai šitiek atidirbo palangiškiai Lietuvos kultūros sostinėje. „Ubagiškas“ požiūris. O Birštone esame išguję, maksimalias algas gauname ne tik mes, bet ir bibliotekininkai. Kultūrą pastatėme į aukštą poziciją. Miestas „nenubiednės“, jei vietoj 1,9 tūkst. Lt, žmogui mokės 2,2 tūkst. Lt“.
Atkreipkime dėmesį, pasak N. Stasiulio, palangiškiai kultūrininkai negauna nė tų, pasak birštoniečio, „ubagiškų“, 1,9 tūkst.Lt.
Priklauso nuo valdžios
„Kai pernai Anykščiuose mes įteikėme apdovanojimą savo merei (Nijolei Dirginčienei, – aut. pastaba) už tai, kad kultūros darbuotojams skaičiuoja algas pagal maksimalius koeficientus, mačiau, kaip virptelėjo N. Stasiulio lūpos, - kalbėjo birštonietis. - Mūsų Savivaldybė apskritai nuo bendro biudžeto kultūrai skiria 9 proc., kai visoje šalyje – nuo 2 iki 4 proc. Nekalbu apie investicijas, bet kultūros reikmėms. Žinoma, mūsų ir biudžetas nedidelis – 22 mln. Lt. Tačiau viskas priklauso nuo valdžios požiūrio. Juk ne karvę kainuoja, kad kultūros darbuotojo alga pasiektų bent maksimalų algos koeficientą, nors iš tiesų jau reikia kalbėti apie tai, kaip perlipti ir tą ribą.“
Beveik 30 etatų
Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius laikraščiui sakė negalįs išskirti konkrečios sumos, skirtos Palangos kultūros centro darbuotojų algoms, mat miesto Tarybos patvirtintoje veiklos programoje nurodoma visai veiklai skirta suma. „Tik žinau, kad jie turėjo 600 tūkst. Lt poreikį, bet kokio iš tiesų dydžio jis yra, nežinau, - sakė V. Rekašius. - Tam reiktų atlikti specialius skaičiavimus“.
Palangos kultūros centre iki šių metų buvo 23 darbuotojų etatai, tačiau prijungus Šventosios kultūros centrą su puspenkto etato ir trečiadienį miesto Tarybai patvirtinus naują etatą Kurhauzo administratoriui, nuo balandžio mėnesio bus skaičiuojama 29,5 etato.
http://www.vakarinepalanga.lt/lt/laikrastis/rubrika/?id=5136
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą