GERA

gera kai žemė kalbasi
vėjo šuorais lapuose
žiogo čirpesiu pievose
gandro kalenimo tarškesiu

gera kai žemė šypsosi
saulės šilumos spinduliu
ramunės baltu žiedlapiu
bičių medanešio ilgesiu

gera kai žemė dalijasi
lobiais vasaros žavesio
liepų medumi kvepiančiu
smilgom pilnom žemuogių

gera kai žemė saugoja
mus kvailus savo kūdikius
mūsų namus suręstus
mūsų sielų užutekius

gera kai žemė sukasi
kaip sukasi laikrodžio dantračiai
kaip sukasi mūsų mintys
nuo ryto lig gyvenimo vakaro

gera kai žemė ilsisi
kada nors laiko spiralėse
skrydy bežmonėj visatoj
suradus ir savo sapną