Neapmatomose Jūros platybėse kyšojo vienui viena uola.
Ant jos viršaus kerėjo vienui vienas ąžuolas.
Prie jo šaknų glaudėsi vienui viena balta žuvėdra.
Ar ąžuolas mylėjo uolą?
Ar žuvėdra mylėjo ąžuolą?
Kas žino.
O vieną rytmetį baltosios žuvėdros lizde pradėjo čypti judėti maži maži paukštelyčiai.
Nusistebėjo žuvėdra, prasijuokė saldžiai.
Kitokios virto dienos. Paukšteliai augo, o paūgterėję užniko motinos prašytis, kad parodytų jiems žalius krantus ir daug kitų paukščių.
Tarp Jūrų platybės pasiliko vienui viena uola, o ant jos viršaus vienui vienas ąžuolas...
Ar uola gailėjos baltosios žuvėdros,
kas žino?..
Ar ąžuolas ilgėjosi baltosios žuvėdros,
kas žino?..
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. JŪRA (1908)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą