linkiu sau būt žmogum
pakrantėj jūros subrandintam
liūliuotam naktimis bangų
lopšinių vėjo atskraidintų
linkiu rytinio šypsnio šilto
po sapno naują dieną pasitinkant
žmogaus sutinkant sielą kitą
dienos duris sapnaspyne rakinant
linkiu gerų tikrų draugų
kurie tarsi pušynų oras grynas
kurių tu nematai kasdien
bet tarsi nuolat jie tave apsikabinę
linkiu gerų švarių minčių
kurios lyg mūras kasdienybės
grynų ryškių tiktais manų
palaimintų karaliaus begalybės
linkiu šventos nesavanaudiškos maldos
tyros tarsi šaltinis žemės įsčių
karštos šviesios viltingos ir gyvos
tarsi vidurvasario saulės šypsnis
linkiu sau būt tiesiog žmogum
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą