jamo savė ož čioprynas
gal sakau išbėrs pro lytų
kalontis pry lauka kryžiaus
dėivą vėsas tėisas nerašytas
jamo savą karštą šėrdį
į raukšleliem pouštą ronką
išmeto į baltą dongų
ongelams kad būt ožkondas
nieką niekor nieks nebaiškins
kuoks tor tomsos būt šešielis
būso tėisos čysts ėš dūšės
kol laikys ont žemės kuojės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą