Laikas yra mūsų buvimo čia ir dabar priežastis.
Nebūtų laiko, nebūtų gyvenimo ciklo nuo gimimo iki mirties.
Laikas yra gyvenimo variklis ir priežastis.
Laikas - gyvenimo pradžia ir pabaiga, alfa ir omega.
Po jo yra tik begalybė.
Jei egzistuojam tik dėka laiko, tai laikas - Dievas.
Tada kas yra begalybė?
Gal begalybė, tai Dievo laikas.
Tada kas yra už begalybės, už Dievo laiko, kuris yra jo Dievas?
Tai tada už begalybės yra Dievo laikas, už kurio yra begalybė, kuri yra to Dievo laikas Dievas, kurio laikas yra už jo esanti begalybė, jo laikas, jo Dievas, už kurio yra jo laikas - Dievas, už kurio.....
Bet tada kur pradžia ir kur pabaiga, kur alfa ir omega?
O gal viskas baigiasi ties mumis, nes mums mirus sustoja laikas, tai išeitų, kad miršta ir Dievas ir sustoja ir jo laikas - begalybė - jo Dievas, ir sustoja visa begalinė laiko - Dievų grandinė....
Gal taip baigiasi pasaulis.
Bet tik vienas.
Gimus naujam žmogui vėl gimsta laikas - Dievas, vėl gimsta jo begalybė ir jos Dievas - laikas....
Kiek žmonių tiek begalybių.
Kiek begalinių paralelinių to žmogaus laikų, tiek ir paralelinių Dievų, tiek paralelinių begalybių, tiek paralelinių jų Dievų - laiko, tiek......
Vistiek gaunasi begalybė!!!
Tad kur alfa ir omega???
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą