sudėjau delnus lyg ir maldai
bet tik todėl kad šalta
nuleidau galvą lyg nuolankiai
bet tik kad vargas žvelgt į dangų
nusišypsojau lyg nuoširdžiai
bet tik todėl kad reikia
klausausi lyg labai įdėmiai
bet tik kad suvaidinti jaukų
be saiko dažnos būna dienos
bet tik dėl tarno laiko
mintis iš amžinybės pasivijo
kad seno aš esu marionetė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą