padžioviau mintį ant likimo valo
kuris laiko mano nežinojimui jauką
kurią laikiau išleistuvių desertui
likimą palydint į šauktinius savanoriauti
padžioviau plunksną paskutinę baltą
kuri dar nepapilkėjo nuo purvino proto
kurią laikiau žilabarzdžiui poetui
nelikus sparnų bent žodžius išsilaisvint
padžioviau sielą nuo ašarų šlapią
kuri papuolė po verkiančiu dievu
kuris vienišas senas kaiminystėje liko
ištrynus akmenų runų maldų palikimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą