PASIROKOUKĒM

pasėrokoukēm so žemės sargo

samanuom apžielosio kūlio laukā

mintī ė oužouls pariedė vėinā

nors anam šimts metū kap monėi dėina

kūlis pasakė būs vėskas gerā

a dabar a po šimtā metū

oužouls lapās pritārės palingava

nebijuok kad laiks mėn kėtā takā

prisiesk ont monā sūnaus kelmā

ožsėmerkės pasliepk pasaulī margā

žemės īkviepės siūstā pavasarī žalī

nepamėršk kad nesi vėns mes tāva