senojo raisto pelkiniai
pamilo visi net nežinant
spalvoto viršelio undinę
žurnale turistų šiukšlyne
nurimti nebgali pelkiniai
be miego visi kur ramybė
nusprendė paklausti pirmo
turisto apie undinę
ryte vieną rado prie tako
paklausė vyriausias jo vardo
jis amo netekęs apalpo
neliko visai jų prie tako
pelkiniai undinę sapnuoja
sapne peleku jiems ji moja
ilgesio ilgos naktys
bet šiukšlių nebliko prie tako
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą