dangus kol kas ne mano
naktinės žvaigždės tolsta
man tik rytinis rūkas
ir saulės vaiko sostas
per lapkrytinę pusnį
žingsniu arčiau pajusti
juodosios žemės sapną
pavasariu prabusti
mintis aplenkia žvilgsnį
šešėlis gimdo naktį
nors dar dangus ne mano
aš rezervuojuos eilę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą