sulaukiau svečio lyg per kalėdos
esu laimingesnis nors nepažinau
šiandien labai labiau nei vakar
kasdien taip ir turi būt žinau
svečias buvo keistai tylus nebylus
nors šviesus veidas ir akys šypsojos
buvo nenorus nei kavos nei arbatos
nenorėjo net gyvenimiškos karaokės
sėdėjom tylėjom tik židinys meldės
keistas jausmas buvo kad jis mano
nes nieko netrūko nei žodžių nei galios
lyg jis geras bičiulis iš senojo laiko
ilgai rodos visą visatos laiką sėdėjom
ryte jis pakilo nusilenkė tyliai išėjo
tik pamenu kad buvo jis baltas laimingas
o jo vardo paklausti taip ir nespėjau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą