net pasiklydęs nieke
noras yra visagalis
dangaus karalystės grožiui
nežinomam jos karaliui
laiko gimimo įsčiose
nepažįstamas jausmas
neištrinamu tampant
šiame dabarties taške
neleidžia išeit begalybėn
nes lūpos bučiuoja vyną
pagardintą kalėdom
subrangintą svetimom sielom
nes sapnų valdovas
įsimylėjo tamsią tylą
tolimam mėnulio šešėlyje
slepiasi šnabždesio rūmai
karalius mintyse
rūmų suteikia raktą
durims kurios saugo laimę
už kurių slepiasi
meilės alchemijos naktys
jausmų ir proto kova
amžina kaip niekas
nebylios visatos virpesiuos
subręsta norai ir svajos
tampa gyvenimo desertais
belaikės karalystės karaliui
numirus ir atgimus pajacu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą