taip jau noris visiškai
neišvengiamai
pasikviest bičiulį
pavasarį
atsiklaupt ant šylančios
minkštos žemės kvepiančios
pridėjus ausį klausyt
kaip kalasi žalumos
kaip kutenasi sliekas
menamas pažastis
kaip rąžosi
ateities saulės generatorius
dar pusiaukelėj esantis
žmoniškas dūšios šiltadaržis
kaip spalvos tauposi
saulės laukdamos
išsitaškyt veržiasi
dievo plaštakėse
taip jau norisi visiškai
neišvengiamai
jau ir mylimos
vasaros
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą