kai tik reikia kvapo nulijus vasaros lietui
pušis žemės dulkes pagirdžius nuprausti
kai reikia tik smėly pėdsakus savo palikti
šiltos jūros saujom nuvargusias raukšles
akis užmerktas ašarotus skruostus
bangos likučiais nuprausti
kai tik reikia sužvarbusio mylimos delno
sušildyt paglostyt šilumą savo dalinant
saulėlydžio ūkanos tampa amžinos draugės
paliūdyt tylos ir mano bežodžio artumo
priesaiką girdint ką tik gimusio vėjo
gintarinę karūną matuotis
kai tik reikia drąsiai nebijant tarti žodį
malda pirmaprade meilei pasauliui žmogui
tereikia tik vieno pasiskolinto laiko aido
šokt nematomą šuolį visatos tolybėn
pasitikti savo angelą sargą baltą
vieną vienintelį žingsnį žengti
ir eiti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą