Kai tvatėj vies per žėlstejėjuose makaulē
Pamėslėjī kam tavėj gīvastis ī svarbos
Kam sieji čīstėji ė derlio jami
Kam esi gal ne kuožnam meilos
Ė tada žiauros jouks ėš dūšės veržas
Ė baisos gailestis monūjū jaunū dėinū
Ė tas kas gīvs kap aš so kuožna dėina
Ė monā draugs ė priešas ė aš pats pajiemės
Kā grīžti nomėj ė ī dongū pasiveizi
Naktėniū žvaigždžiū raštā bandont soskaitītė
Pasėjamē ī truopnė kairė saujā
Krūtėnės šėrdī nuorint noramintė
Vo tada sosėstabdžios biegtė laikā
Rēk truopnē ī savė pasėveizietė
Ė atsakīt tam berazumiam pačiam savėj
Kuo nuori ė kam verta da gīventė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą