ŽALUMA

pavasario žalumai akinant
sklaidosi širdies vakuumas
nerimą išstumiant pildosi
naujų norų žiedadulkėmis

aklėja tarnaitės liūdesio
šviesos vainikus atiduodamos
baltoms basoms vaidilutėms
šukuojant saulės sruogas

pasitinkant jaunikaitį palaidą
narsų pajūrio vėjo raitelį
nusilenkiam žemės želmeniui
stiebiantis pabučiuoti vasaros

pilna krūtine įkvepiant
sprogdinam žvaigždžių pumpurus
save išbarščius rudenį
surinksim į gintaro rūmus

viskas dingsta kas buvo tverta
kitas dievas už durų beldžia
šypsaus naujo pasaulio veidui
nes ir čia jis akina žaluma