kai naktis skaito tavo eiles
kai rytoj jas skaitysi tu pats
jas klausys kita siela žmogaus
neramu su naktim lig aušros
kai tiek daug parašyta eilių
kai tavęs tiek skirtingų jose
kai save sutinki praeities
yr sunku į pasaulį paleist
kai rašai žodžius vien tik sau
kai įkalini jausmą rime
kaip sutiks juos kitam krante
nerami ir baugi nežinia
bet ateina diena kai žinai
kad tavęs turi būti visur
kad eiles pagimdei tu ne sau
tad išleist jas gyvent privalai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą