SPARNAI

sparnai vis laukia
tarp žemės ir dangaus
jie pasiilgo vaiko
jis miega manyje

sparnai visai pabalo
nuo dieviškos šviesos
jie nebegali teptis
tamsybėm nežinios

sparnai lengvai pakyla
nuo sapno link maldos
pakelt mane virš visko
žengt debesim basom

sparnai šiltai apsikabina
nutilo norai kasdienos
širdy suskamba tyliai
tu mano vaikas būk ramus