kai lieka vieniša siela
nes kiti neatlaiko kopimo
į aukštą ir aštrią
gyvenimo kalno viršūnę
kai lieka tik vienas žingsnis
lig taip trokštamo tikslo
visa beprasmybė aplanko
nes su kuo pasidžiaugti nelieka
pro ašarų kalną pro kančią
nusprendi užlipti ir kristi
kad vieniša tavo siela
po kopimo galėtų nurimti
užmerki akis žengi žingsnį
įkvepi oro pasiruošęs išskristi
atmerki akis atsisveikint su saule
ir amo netekęs sustingsti
aplink pamatai kad tavo kalnas
tavo vienišas kelias buvo ne vienas
aplink ant daugybės viršūnių
stovi kitos nustebusios sielos
visos stovi ir verkia
nes dabar jos ne vienos
nes surado savus
nes gimė dievas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą