ryto saulėj prabusiu medžiu
kas buvau ir esu nutilsiu
pėdos leidžia šaknis gilu
ateities vėju veidą ištrinsiu
senos mintys numirs tylu
naujos tingiai rąžos dar miega
begalybė manęs be veidų
dievą rinksis niekieno žemėj
atsigersiu kraujo žvaigždžių
paskutinę įkvėpęs šviesą sutemo
dar akimirksnį leiskit būti medžiu
kol gims naujas bevardis veidas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą