ir vėl ruduo ir vėl jame aš
ir ta pati plokštelė sukasi lietuj
kaip vieniša kaip liūdna kaip vėjuota
kokia sužvarbus meilėje nešildoma dvasia
pasiimu dažus kur vasara pamiršo
susimaišau visus be gailesčio ir ištaškau
dangun ir kiek tik pasiekia širdies teptukas
visoj aplinkui pilkumoj nuspalvinu lašus
ir vėl ruduo ir vėl jame aš
nuogas šlapias bangose basom laimingas
spalvotas visas mylimas savęs ir vasaros
nusišypsojo ir ruduo pakeisdamas plokštelę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą