saulėkaitoj pražilęs ir nublukęs jūros smėlis mėlis
dangaus tolybės horizonto susiliejęs virš bangų jų
iš dugno nešuliai ir iš legendų ir iš angelų belaikio laiko
saujelėse žmogus beprasmiškai ir laiką ir bangas
saulėlydį palydi ir mirties belaukiant ir iš meilės eilės
rikiuojasi savaime auga smilgom gintaro karoliais klojas
sužvarbusi porelė kopose po meilės virpulingo šokio jokio
nejuto jie tada nei laiko nei kad saulė leidžias jie tik buvo
saulėtekis ateis ant pilkumos tapydamas naujus krantus juos
naujoms poroms susijungimams horizonte debesų bangų
užgimti gyvaščio pagarbintuos smiltelių sūkuriuos baltuos
nauji dievai saulėkaitoj pirmų basų nekantriai laukia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą