kopų miražuose dievo vardo paslaptį
jūros sūriuos pursluos bangos nešasi
tūkstančių mano visatų gyvasčio atmintį
basas šešėlis saulėlydį gaudo vejasi
laiko kvėpavimo širdies dūžių aidą
akys merkiasi dar vienam nebūties sapnui
labirintų klajonėm naujam saulės ratui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą