klegesys svetimų minčių jausmų žodžių šturmas apsupa
mane rateliu jurgeli meistreli mokink savo vaikus dainuoja
kleketuoja ragina stumdo erzina ir pravardžiuoja vardais
mano manęs iš seniau visais ištartais ir dar tyliais
pradingo kelias akimirkas riba tarp sapno ir dabarties būties
sugrįžo staiga vėl esatis tik nauja nes nebeaišku kur likau aš
realybės ar sapno pratęsimo serijose laiko šuoliuose labirintuose
savose mintyse ar dievo sapnų raizgynėse žmogui betikslėse
rikteliu kiek gerklė tik sugeba decibelais taškytis besaikiais
esu esu esu nors nežinau nei kas nei kodėl nei koks turėčiau
esu esu esu ir taip gerai jaučiuos ir vis laimingesnis kad nežinau
įnėriau galva žemyn į tą svetimą minčių klegesį ir tai tapo manim
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą