mėnesienos klaidžiu taku
sapnuodamas tyliai keliauju
horizonte sugaut ketindamas
savojo aš idealo aidą
skubėdamas įklimpstu
į svajonių ir norų raizgynus
krisdamas sudūžtu
į šukes manęs mažytes
manęs dalelyčių mozaiką
išdalinsiu visam pasauliui
kad manęs sėklos sudygtų
į duoną visagaliui
protui atrieksiu šmotą
kaukolės pilkosios masės
meilei meiliai supakuosiu
širdies dalis sunumeruotas
akis atiduosiu grožiui
ausis – jūros ošimui
jazminų kvapui - nosį
lūpas – bučiniui aistringam
plaukus tegu ima plikiai
rankos paliks sėjai
alkūnės - minčių rėmėjui
nykštys – veidaknygės fėjai
mintis plačiai paskleisiu
smėlio laikrodžio dykynėj
ramybę trupiniais pabersiu
žiemos lesykloje medinėj
ašaras atiduosiu debesiui
kad palaistytų žalumas
juoko garsą „užseivinsiu“
ir nusiųsiu broliams visatos
svajonių seifą užrakintą
paliksiu angelams pasaugot
dalelę kūno nukrapštysiu
visiems kas jo praalko
žinias išpustytas vėjo
skirsiu nežinančių sieloms
aistros liepsnom tirpinsiu
bejausmės karalystės sienas
kerštą pavydą ir pyktį
giliai užkasiu į smėlį
kad pavasarį jie pražystų
ir panardintų pasaulį gėry
baimę ir neviltį žiaurią
bebaimiams duosiu suryti
laimę sudėsiu į dainą
ir įteiksiu didžėjams ryto
velnią gauruotą nusiųsiu
kaimynui savo teisuoliui
angelo plunksnom paklosiu
skaistybės meilužiui guolį
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą