ANGELO PLUNKSNA

pasirąžęs angelas švelniai
glosto dangaus garbanas
nepastebimai savo plunksną
horizonto poetui išpešdamas

į debesį sparnu atsirėmęs
su gėlės šnabždasi žiedu
gaivios rasos atsigėręs
ramybės sėja sėklas

aušros skliauto kupole
sklando angelo plunksna
ištiesęs rankas jos siekiu
amžinybę pajutęs

išplėstos nuostabos akys
prisipildo džiaugsmo ašarų
saulėtekio rausvos liepsnos
šnabžda sielai pasaką

plevenanti angelo plunksna
užstoja nevilties tamsą
ji palikta poetui kurti
ji dieviškos laukia rankos

plevenanti angelo plunksna
su rūko pasaka tirpsta
akimirksny gimęs stebuklas
ryto saulėkaitoj dingsta

plevenanti angelo plunksna
nuskęsta jūros bedugnėj
angelas tolyn sklęsdamas
netekties skausmo nejunta

angelo plunksnos miražas
pravirkdo sielos orkestrą
saulėtas dangaus langas
viltingai atviras lieka