pramerkiu akis į nebūtį
širdies
dūžiuose skubantis
laikas naują užsuka ratą
angelas ištaria vardą
uždega
kaitrią liepsną
mano
širdies koplyčioj
nuodėmių
žvakėm tirpti
angelas
atsuka nugarą
palikdamas
mane vieną
kad
surasčiau tiesą
ir
savy savo Dievą
angelas
nusisukęs šypsos
jam
senai viskas žinoma
kad
tik vienas būdamas
supranta
žmogus visumą
angelas
nulenkia galvą
sparnus
suglaudžia maldai
nuolankiai šalia atsiklaupia
ir Dievą palaimina mano
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą