susitraukiu
į
trupinį duonos
riedantį
asloj
nuo
stalo
gyvenimo
puotos
susitraukiu
į
vandens lašą
neskustą
skruostą
glostančią
ašarą
skaisčią
susitraukiu
į
sekundės garsą
tylą
skrodžiantį
žingsniais
saugančio
laiką
susitraukiu
į liepsną žvakės
tirpdančią
norus
beaistrės
mirties sesės
susitraukiu
į
dangaus žvaigždę
pradūrusią
juodumą
dėl
rytojaus
vilties
vaiko
susitraukiu
į
save išgrynintą
reikėjimams
nykstant
kad
pradėti
naują
rytmetį
susitraukiu
į
visišką nieką
kertėje
šešėlių
mano
olos
išraustos
sielai
susitraukiu
tuštėju
ir tilstu
kad
niekas nerastų
kol
visiškai visas
angelu žilsiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą