ramybę
iškvepiu kvapu
arbatos
mėtų ir čiobrelių
tesugeria
jį sielos neramių
klajūnų
skubančių benamių
sušildau
liūdinčius šypsniu
apkabinu širdim pasaulį
šviesiom
naujos erdvės mintim
siunčiu
laisvos kūrybos valią
gyvybine
ugnim keriu
tikėjimą
atgimstant meilei
žvaigždes
įžiebkite žvilgsniu
savos
visatos dangui
chaotinių
jausmų siuntas
be
adresato ir siuntėjo
tiesiog
laike erdvėj visas
išskraidinu
pajūrio vėjais
matau
žinau keičiu kuriu
jausmų minčių ir žodžių karmą
žiūrovų
salės eilėje pirmoj
savųjų
kaukių melodramoj
meldžiuosi
dievui dievas man
sapne
skraidau prabudęs žilstu
einu
tolyn kasnakt kasdien
beprasmiams norams tilstant
ėjimas
virsta bėgimu
lėtėjant
laikui tirpdant kančią
sustojus
laikmačiui klumpu
ant
dievo namo slenksčio
apkabinu
ir vėl mintim
pasaulį
ramų ir beaistrį
šypsodamasi
labas sušnabždu
į
dievo kairią ausį
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą