debesų įkalinti laiko ratai
lašais laša upėmis teka
beaistrės lietaus skaidrios dvasios
rūpestingai sijoja rytui rasą
rūko skraistėmis apklostytas rytas
tingiai rąžosi nakties migdytas
tiesia rankas smilgų pirštais
nori aušrą meiliai apsikabinti
laikas išsilaisvina rasai ištirpus
paglostytas saulės aukso šypsnio
įsuka snaudžiančias gyvasčio įsčias
suskirsto buvimą sekundžių kirčiais
gyvasčio laikrodžiui stojant eiti
sugrįžta į lašą laiko ratai
jie ašarom kyla į debesų kalną
rimstančiu mano raukšlėtu veidu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą