„Tiesa yra tik žmoguje, vos virtusi žodžiais ji pasiduoda interpretacijoms“

2014-01-18 10:57

Nerijus Stasiulis: „Tiesa yra tik žmoguje, vos virtusi žodžiais ji pasiduoda interpretacijoms“ 

Dalia Šimkutė

„Šie metai man buvo didžiulis iššūkis – reikėjo priimti daug atsakingų sprendimų, užmegzti įvairių ryšių, buvo daugiau renginių vedimo – visko gausiau nei ankstesniais metais. Tai buvo iššūkis visam Kultūros centrui“, - patikino šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas bei miesto Tarybos narys, atstovaujantis Centro partijai, Nerijus Stasiulis.

Renginiai – ištisus metus

Tačiau N. Stasiulis paaiškino, kad jiems – Kultūros centrui kolektyvui – norėjosi ne ką nors aplenkti kaip sporte, nes kiekvieno žmogaus kūryba yra unikali, o tiesiog pateikti kuo įdomesnių projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ renginių. „Mes simboliškai įvardijame, kad šio projekto metu turėjome iš viso 7 bangas, iš kurių 6-oji – Kurhauzo atidarymas, 7-oji – Naujieji metai. Kiekvienas įvykis yra išskirtinis, tad nesusitelkėme į vieną savaitgalį, į kokią vieną operą, stengėmės juos išskirstyti visiems metams, didžiausią dėmesį skyrėme turiniui, o ne formai. Norėjome įrodyti, kad Palanga nebėra „bambalinių“ bei rusiško „popso“ miestas“, - pasakojo N. Stasiulis.

Paklaustas, kokie šio projekto darbai buvo didžiausias iššūkis, pašnekovas atsakė, jog jam „neartos dirvos“ buvo su televizija susiję dalykai. N. Stasiulis džiaugėsi, jog buvo parodyta tradicinė Stintų šventė, kurorto sezono atidarymas bei Joninės.

Jo manymu, pagrindinis šių renginių tikslas – suaktyvinti vietos bendruomenę –pasiteisino 300 proc. – gimė tiek idėjų, minčių, kad užtektų dar penkeriems metams. Džiaugėsi ir tuo, jog palangiškiai išleido ir ne vieną proginį leidinį. „Idėjų buvo užtektinai, nors buvome ribojami ir finansiškai, ir mažu žmonių skaičiumi, bet pasistengėme, kad būtų organizuoti tokie renginiai, kuriuos negėda parodyti ir užsienio delegacijoms. Per šiuos metus taip pat pasitikrinome, kiek esame pasiryžę paaukoti savo laiko“, - atviravo Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas.

Žmona – kolegė

Užsiminus apie laiko aukojimą, klausėme, ar netenka dėl to sulaukti priekaištų iš žmonos? N. Stasiulis neneigė, jog kultūra gyvenime išties tampa darbu, o darbas – gyvenimu, ir pusiausvyrą rasti yra labai sudėtinga. „Tad antroji pusė su tokiu žmogumi turi arba išsiskirti, arba irgi tapti kultūrininke. Laimei, mano žmona Kristina pasirinko antrąjį variantą, - šypsosi pašnekovas. - Ji yra baigusi chorvedžio specialybę ir prieš 11 metų pradėjo dirbti Palangos kultūros centre administratore, bet kaip ir kiti, užsiima ir daugybe kitų darbų“.

Tačiau ar tėvų pėdomis eis vienuolikmetis jų sūnus Matas, kol kas dar nežinia. „Manau, kad kiekvienas žmogus nuo pirmųjų savo gyvenimo akimirkų yra savarankiškas, tad turi teisę pats rinktis savo kelią. Tačiau iki tam tikro vaiko amžiaus mes atsakome už jo ugdymą, saugumą. Todėl natūralu, kad tėvai, aplinka jam daro įtaką“, - samprotavo N. Stasiulis.

Politika – galimybė įgyvendinti sumanymus

O kodėl kultūros srities darbuotojas nusprendė pasukti į, rodos, su kultūra nieko bendra neturinčią politiką? „Politikoje esu jau daugybę metų, bet dalyvauti savivaldos rinkimuose apsisprendžiau tik prieš juos, todėl kad nė vieno miesto Tarybos nario iki tol nebuvo iš kultūros srities, tiesa, trumpai pabuvusi yra Audra Lukauskytė. Mačiau, kad norint įgyvendinti sumanymus, turi įgyti efektyvesnių instrumentų – tarp kurių ne tik žinios, ryšiai, patirtis, drąsa, bet ir vykdomoji valdžia. Kai esi pats sistemos dalis, tada įgyji daugiau galimybių pareikšti nuomonę, pavyzdžiui, perskirstant biudžeto pinigus, gali pats parengti projektus. Reikalingas mano atstovavimas buvo miesto Taryboje ir dėl kurorto muziejaus įsteigimo, ir dėl projekto „Palanga – Lietuva kultūros sostinė“, - pasakojo N. Stasiulis.

Jo manymu, kiekviena nauja patirtis, taip pat ir ši sritis, yra ėjimas į priekį.

Nieko nėra neįmanoma

N. Stasiulis eilėraščiais atskleidžia daugeliui nepažįstamą savo lyriškąją pusę. „Esu šalininkas teiginio, jog žmogui nieko nėra neįmanoma. Žodžių sakymas, rašymas, kūryba bendrąja ir siaurąja prasme – mintis turi virsti žodžiu ir veiksmu. Jeigu žmogus apie veiksmą galvoja, bet nieko nepadaro, tai ir lieka tik mintimis“, - atviravo kultūrininkas.

Jis prisiminė, jog nuo mažens patiko rusų poezija – mielai perskaitydavo mokykloje nagrinėjamus kūrinius, pavyzdžiui, man yra stebuklas Aleksandro Puškino eilės, patinka Vladimiro Vysockio ir kai kurių dabartinių autorių poezija. „Natūralu, kad per renginių vedimą, scenarijus, artimesni tampa ir lietuvių poetai – Justinas Marcinkevičius, Vytautas Mačernis, Juozas Erlickas. Nuo 2007 m. atsisėdęs dėlioju kaip kryžiažodį eilėraščio eilutes. Kol kas iš skaitytojų svarbiausias aš pats. Patinka, kad savo kūrybą galiu įkelti į internetinę erdvę. Žinoma, kiekvienas turime snobizmo, tad man irgi įdomus grįžtamasis ryšys iš skaitytojų. Tačiau manau, kad tas, kas vertina kito žmogaus kūrybą, pavyzdžiui, recenzentai, yra neteisūs, nes tai, ką jie vertina, nebėra teisybė. Kol tai yra žmoguje, tai yra teisybė. Iš savęs išnešdamas žodį, emocijas, pateiki nebe teisybę. Kiekvienas iš mūsų, skaitydamas poeziją, skirtingai interpretuojame, kartais tai mus „kabina“, kai kada – ne. Man poezija asocijuojasi su kokiu nors įvykiu. Žmogus teisybę labiausiai gali išreikšti energija, nes kiekvienas esame sudarytas iš energijos – pavyzdžiui, jaučiame kitų emocijas – kada meluoja, liūdi ir taip toliau. Turime ryšį su kosmosu, žeme, būtimi, nes esame šioje materijoje tik įkelti“, - savo mintimis pasidalijo pašnekovas.

N. Stasiulis prasitarė tikintis aukštesne jėga, tad jai meldžiasi, padėkoja ir saulei už tai, kad šildo. Pasak jo, žmogus negali kontroliuoti nei savo pradžios, nei pabaigos – įmetamas į laikotarpį, kurio didžiausia duotybė – abejonė, – vieni pyksta, nori valdyti žemę, o kai ateina mirtis, žmogus tampa tikras.

Lėks fotografuoti gamtos

Paklaustas apie ateities planus, N. Stasiulis, kiek pamąstęs, atsakė, jog stengiasi vadovautis principu – gyventi čia ir dabar, nes kiekviena akimirka atneša savus sprendimus: „Noriu ir toliau padėti Palangai, bet jei pajusiu, jog man jau užtenka, liksiu tik Tarybos nariu arba gal vieną dieną nuspręsiu būti tik kūryboje. Kaip dabar matau, būti savotišku tiltu tarp kūrėjų ir vykdomosios valdžios yra geras sprendimas.

Man patinka atrasti naujas sritis – susidomėjau ir fotografija. Esu pabandęs padaryti keletą ciklų – žiemos spalvų, kuriose atsiskleidžia įdomių detalių. „Laukiu pavasario – sėsiu ant motociklo ir lėksiu fotografuoti gamtos...“ - apie kirbantį norą prasitarė pašnekovas.