Esė. Teisė mano gyvenime

Esė. Teisė mano gyvenime

Rašydamas esė apie teisę mano gyvenime, norom nenorom mintyse gimsta žodžių žaismas – teisė mano gyvenime, mano gyvenimo teisė, gyvenimo teisė, teisė gyventi. Manau, kad taip ir yra šioje mums duotoje realybėje, kad mūsų esminė teisę - teisė gyventi, gyventi taip kaip norime, gyventi kaip sugebame, gyventi laimingais, gyventi, kad nepažeistume kitų teisės gyventi laimingais. Teisė man yra neatsiejama nuo pareigos, tai tarsi dvi visumos dalys, nes tik teisės ir pareigos harmonija žmogų daro pilnaverčiu visagalės, teisingos  ir atsakingos visatos esminės jėgos atspindžiu. Tikslingai rašau šią esė minčių lietaus principu, nes noriu padaryti savo minčių savotišką inventorizaciją šia tema.

Tęsiant mintis apie teisę mano gyvenime, gal bus aiškiau ją aprašyti dalimis, išskaidant į tas teises, kurias suvokiau savo dabartinio gyvenimo kelyje.

Teisė į saugią ir sočią vaikystę

Šios mano teisės vykdytojai yra mano tėvai, mano mamos tėvai, mano seserys, mano gentis. Vaikystės atsiminimų dėka, su džiaugsmu ir padėka savo tėvams ir seneliams, teigiu, kad mano vaikystė buvo laiminga, saugi, soti ir lydima meilės. Augau gamtos apsuptyje, betarpiškai jausdamas natūralų ryšį su visuotinybe. Labai daug žmogiškumo, meilės, pagarbos gyvybei, sąžiningumo, darbštumo pamokų gavau iš senelių, kurie tęsė natūralų patirčių perdavimo grandinę gentyje iš kartos į kartą.

Teisė į visuomeninę švietimo sistemą

Teisė mokytis pradėta realizuoti nuo darželio, vėliau pradinės klasės, pagrindinės ir vidurinės. Šia teise naudojuosi ir iki šiol studijuodamas kolegijoje.

Teisė į sveikatos paslaugas

Augant žmogui ir keičiantis gyvenimo aplinkai bei veiklai, nuolat susiduriama su vienokiom ar kitokioms sveikatos problemom ir ligom. Čia tenka naudotis teise į gydymą, kurį užtikrina valstybė valdydama viešuosius finansus ir būtinąsias socialines funkcijas. Šia teise yra tekę naudotis ir smulkiems gyvenimo atvejams - sveikatos patikra ruošiantis eiti į mokyklą, laikant vairavimo egzaminus ir pan. bei rimtai gydantis gulint ligoninėje. Kol kas ši mano teisė užtikrinama patenkinamai ir tikiuosi, kad kasmet šios mano teisės užtikrinimo galimybės valstybėje tik gerės ir plėsis.

Teisė į laisvą žodį

Šia teise mielai naudojuosi tiek savo profesiniame, tiek visuomeniniame gyvenime. Laisvas žodis man suteikia asmeninės kūrybos laisvės vedant renginius, rašant eiles, pasisakant viešai dėl įvairių socialinių dalykų, rašant straipsnius žiniasklaidos priemonėms. Laisvas žodis yra vienas pagrindinių mano įrankių aktyviai veikiant politikoje ir vykdant man deleguotas visuomenės pasitikėjimo funkcijas formuoti viešojo gyvenimo politiką.  Ši teisė įgalina nuomonių įvairovę ir universalesnius, kompromisinius, bendrinius sprendinius.

Teisė laisvai judėti

Mano dabartinio gyvenimo trečdalis praėjo Lietuvai esant Tarybų Sąjungos sudėtyje, kurioje teisė laisvai judėti po pasaulį buvo labai suvaržyta, beje, kaip ir laisvo žodžio bei kitos teisės. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir vis labiau integruojantis į Pasaulio šalių įvairias institucijas, buvo atstatytos ir pagrindinės demokratinės visuomenės teisės. Teise laisvai judėti naudojuosi su dideliu malonumu tiek profesiniais, tiek asmeniniais tikslais.

Teisė į nuosavybę

Ši teisė bendrąja apimtimi yra svarbi visais gyvenimo etapais, nes nuosavas žaislas, knyga, rūbas, dviratis, mašina, butas, žemė, namas ir pan. yra tam tikro gyvenimo komforto, saugaus ir laimingo buvimo, patogaus civilizuoto gyvenimo, pasitikėjimo savimi pagalbininkai ar užtikrintojai. Teisė į nuosavą būstą  man tapo ypač aktuali pradėjus kurti savarankišką šeimą, gimus sūnui, pradėjus mąstyti apie savo pareigą užtikrinti savo atžalai jo teisę į saugią, sočią ir laimingą vaikystę. Naudojantis šia teise, mūsų šeima tapo savo nuosavų namų šeimininke.

Teisė mylėti ir būti mylimu

Viena svarbiausių gyvenimo vertybių – meilė. Į ją turi teises visa kas gyva, kas mums suvokiama ir kas ne, kas yra šiapus ir anapus, visa kas yra mumyse ir apie mus, visa kas yra visa. Meilės sąvokų yra tiek, kiek žmonių. Teisė būt mylimam atsiranda jau nuo pat pirmųjų mūsų žmoniškojo būvio užsimezgimo akimirkų ir tęsiasi būnant kūdikiu, vaiku, paaugliu, jaunuoliu, suaugusiu, senjoru ar senoliu. Lygiai taip pat mes turime prigimtinę teisę mylėti tėvus, šeimą, artimuosius, sutuoktinį, vaikus, Tėvynę, draugus, gamtą ir visa kas gyva, kas mumyse ir aplink mus, visa kas yra visa. Teisė būti mylimu ir mylėti mano gyvenime realizuojasi pilnu savo grožiu – turiu mane mylinčius tėvus, žmoną, sūnų, artimuosius, pats juos taip pat labai myliu, myliu savo šalį, bendraminčius, jos istoriją, tradicijas, myliu visa kas yra visa, myliu gyvenimą.

Teisė būti išrinktam piliečių atstovu, formuojant valstybinę politiką

Tikriausiai ši teisė tiksliau apibūdinama kitaip, bet man tokia formuluotė išplaukė iš vidaus. Šios teisės aktualumas išryškėjo pradėjus dirbti vadovaujamą darbą biudžetinėje įstaigoje, kai dažniau susidūriau su visuomeninio valdymo veikimo principais, viešosios politikos formavimo niuansais ir vykdomosios valdžios įvairiaplanėmis tiek gerąja, tiek negatyviąja pusėmis. Šiuo metu esu tos nuomonės, kad kiekvienas žmogus turi aktyviai pasinaudoti  savo pilietine teise dalyvaujant visuomeniniame valdyme – namo bendrijos, seniūnaitijos, seniūnijos, miesto, rajono, Lietuvos ar  Europos Sąjungos, tiek asmeniškai, tiek per visuomenines organizacijas, tiek per politinę sistemą. Tik aktyvus šios teisės naudojimas suteikia didesnį gyvenimo komfortą, sukuria prielaidas saugiam, darniam bei harmoningam asmens, miesto, valstybės ir valstybių sąjungos vystymuisi,  lygiateisiškam dialogui, tvariai ilgalaikei visuotinai gerovei.

Teisė į teisingumą

Teisingumo siekiamybė mus lydi visuose  gyvenimo laikotarpiuose. Teisingumo jausmas, kaip ir grožis bei meilė, yra viena pagrindinių pamatinių žmogaus būties vertybių ir laimingo gyvenimo sąlygų. Teisė į teisingumą yra prigimtinė bei užtikrinama ir valstybiniu lygiu. Šia teise teko naudotis ir man, nes gyvenant ir aktyviai veikiant vis didesniais tempais tarpusavyje bendraujančioje visuomenėje, natūraliai susiduri su situacijomis, kai teisingumo suvokimas tarp skirtingų individų ar į laikmetį nespėjančių norminių aktų vykdytojų tampa ginčų objektu. Nors sakoma, kad ginčuose ir gimsta tiesa, bet norėtųsi, kad tie ginčai ir vyktų geranoriškai, siekiant rasti tiesą, o ne savanaudiškos naudos.  Gaila, kad mūsų teismuose savo vertybinį ar savanaudišką teisingumą ima ginti vis daugiau ir daugiau žmonių bei institucijų, kai senai jau įrodyta, kad abiems ginčo šalims naudingiausias – taikus, geranoriškas kompromisas.  Dažnai tenka jaunų žmonių paklausti: kas svarbiau – naudinga tiesa ar teisinga nauda? Šį klausimą nuolat užduodu ir sau, bandant priimti sprendimus ginčytinose situacijose. Manau, sutiksite, kad viską reikia daryti, kad būtų užtikrinta teisė į teisingumą tiek pačiam, tiek kitam, kad visa kas, tame tarpe ir nauda, būtų maksimaliai teisinga.

Teisė laisvai tikėti

Ši teisė svarbi tapo dvasiniuose ieškojimuose, bręstant ir ieškant atsakymų į iškilusius pamatinius egzistencinius klausimus. Teisė laisvai tikėti ir ieškoti savo Dievo, man tapo savotiška asmeninės laisvės veikti ir mąstyti vėliava. Tai tapo tolerancijos visoms pasaulio religijoms, visiems žmonių Dievams ir tikėjimams pagrindu. Šiai dienai manau, kad žmogus ir turi laisvai tikėti į savo Dievą, kuris yra vienodas visiems tik kiekvienam individualiai.

Reziumuojant, noriu pasikartoti, kad visur šalia teisių turi eiti ir pareigos – šalia teisės į saugią ir laimingą vaikystę turi būti pagarba ir paklusnumas tėvams, šalia teisės į mokymąsi, turi būti pagarba mokytojams ir sąžiningas ir pareigingas mokymasis, šalia teisės gydytis, turi būti pareiga gerbti gydytojus ir sąžiningai mokėti mokesčius, šalia teisės į laisvą žodį, turi būti pagarba ir atsakomybė gimtai kalbai bei kitos nuomonės toleravimas, šalia laisvės judėti, turi būti pareiga savo žemei, tradicijoms, kultūrai ir istorijai, šalia teisės į asmeninę nuosavybę, turi būti atsakomybė kito nuosavybės saugojimui, šalia teisės mylėti ir būti mylimam, turi būti atsakomybė kitam, kompromiso ir harmonijos ieškojimas, ryžtas keistis, ryžtas aukotis, šalia teisės būti išrinktam valdyti, turi būti asmeninė atsakomybė už priimtų sprendimų pasekmes, už viešų privačių interesų etišką suderinamumą, šalia teisės į teisingumą, turi būti atsakomybė būti pačiam teisingam kitų atžvilgiu, šalia teisės laisvai rinktis tikėjimą, turi būti atsakomybė toleruoti ir gerbti kito asmens tikėjimą.

Baigiant savo minčių lietų šioje esė apie mano gyvenimo teises, matyt, trumpai apžvelgiau ne visas jas. Galvoju, kad tas neaprašytas teises apima pamatinė globali teisė – teisė gyventi laimingais. To nuoširdžiai ir linkiu tiek sau, tiek visai žmonijai.

Nerijus Stasiulis

Telšių traukinių stotis, 2014-03-03, 20 val. 38 min.