aš nepasiilgau
tavęs prieš patį ilgesį
kol buvau su savuoju aš
kol kasdien gimdžiau norėjimą
kol maniau kad taip amžinai bus
aš nepasiilgau
to tavo pažįstamo
kuris nutilo savo oloj
kuris gyvena atsiminimų šešėlyje
kuris nebetaria aš
aš nepasiilgau
savo senųjų norėjmų
kuriais dalinaus su tavim
kuriais buvau tarsi senas valkata
kuriam į viską nusispjaut
aš nepasiilgau
net pačio ilgesio
nes beaistrio kario einu keliu
nes sudaužiau savo atspindžio veidrodį
ir žmonių angelų sapnuos gyvenu
aš nepasiilgau
tavęs seno vakar savęs
nors kaip ir tada seniau
kai kasdien norus gimdžiau
į viską dieviškai man nusispjaut
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą