gimusiems rudenį labas
tikiu kad kaip aš
mylit jį net šlapią
palaimintą vėjuos audrų
mūsų sielos spalvotos
drąsios nebijančios šalčio
iš vasaros dar karštos
pasiilgusios pavasario
rudeninės mintys sklando
apnuogina dvasią lyg medį
palieka vienui vieną
nuskridę mirti lapai
labas rudeniniai paukščiai
ramūs nes turit galių
visatos tolybes aplankius
namo visad rasti kelią
švęskim rudenį sesės
vėjus balnokit broliai
dangaus grįžulo ratams
meilei tiesai ir grožiui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą