pusryčiams savomis rankomis
užauginto grūdo gardžią
ką tik iškeptą šiltą duoną
nežinojau kad bus kada nors
ne vienas manęs nežinantis
kadaise
pramerkęs akis
ir vaiko ir jauno ir raukšlėto
veidus savus regėjau ir svetimus
dabar jie nežinantys irgi šalia
nežinojau kad jie visi
visuose bus kada nors
kadaise tikėjimas
maldose skirtingų dievų
vardų skirtingų kalbų garsų
prabudusiam man kada nors
paliks tik vieną iš visų
kadaise dievo tartų
kadaise ir kada nors
susitiks tikiu ir aš
tapsiu vienas visų
vaikų jaunų raukšlėtų
visų kalbų dievo vardų
vienas vienintelis ištartas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą