širdis supjaustyta į tūkstančius
vintažinių mozaikos gabalėlių
tiek kartų mirta paralelėj
pamiršus dievo vardą tikrą
sulydytos neuronų tvirtos grandys
prikaustytą laukinį žvėrį šeria
pasivogtą keitėjos dalgį begalinį
nubukina šio ryto sielagaudei
išnyra iš tvėrėjos skausmo įsčių
skausmingai klykiantis šešėlis
susirenka vintažines skeveldras
ramybei kūną susilydo tvirtą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą