aš nežinau nei kiek nei kam esu
skolingas o gal man kažkas yra
iš vakar praeities ar tūkstančių
gyvenimų apsisukimų nežinau
nepamenu nei vieno veido jokio
vardo nieko nebūties erdvėj
lyg nuogas vaikas pliažo duobėje
bangom sugriovus smėlio pilį
tyla tokia palaiminta tuščia
žinojimus palaidojus ir atmintį
jaučiuosi atidavęs viską ir visiems
atgimęs plūst vidun naujajai sielai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą