atsiprašau savu savim viskuo jums nesuprantamu
paleiskite mane norėjimuos savuos sapnuos įkalinus
tik veidrodis jūsiškės sielos aš tesu pravalomas
kasdien naujom maldom ryškiau šviesiau ir nepagražintai
dėkoju jums kad esat girdit matot ir paženklinat
savos širdies baltosiom runom meilės dovanas
virš šios esybės virš sapnų virš jūsų mano kabalos
senai sudarę sąjungas sugrįžtam susitaikyt visumai
dings laikas išbyrėjus paskutinei smėlio smilčiai
gyvenimo palaimos jūros kopose beribėje pakrantėje
šypsosimės laimingi susitikę susikibę rankomis
įžiebę kibirkštis širdy iš amžinybės dievo aukuro
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą