naujai kasdien skaičiuojam mirštantį laiką
išbyrantį smiltim dienos pėdom ženklint
atsekt kad galėtų nedingtų pabėgt neišvengtų
užbaigt skirtą tikslą numirus atgimti gyventi
mane lyg nedidelę salą beribėj visatoj
aplankot ilgiau ar trumpiau bet paliekat
tolyn jūsų sielos ieškojimų trokšta ir lekia
manoji nurimo širdy sutalpinus kas esam
išvydus visus begalybės dievo paveikslus
išsiterliojus savuosius daug sykių tapius
visi prisiminsit manąją salą ir sklęsit
žemyn iš aukštybių ramybėn į savąją širdį
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą